Legendinis Roberto Carlosas buvo mūsų specialusis svečias SBD suvažiavimo Barselonoje metu. Jis pasidalino savo futbolo istorijomis su mumis, o visą interviu atliko Guillemas Balague. Šiame įdomiame pokalbyje Guillemas Balague ne tik klaus apie šlovingiausius Roberto Carloso karjeros metus, bet taip pat nori sužinoti pastarojo pastebėjimus apie dabartinius futbolo pasaulio įvykius. Carlosas mums leis prisiminti legendinį laisvąjį smūgį 1997-aisiais, kuris jo paties buvo atliktas į Prancūzijos rinktinės vartus. Jis taip pat kalbės apie anksčiau Madrido „Real“ ekipoje buvusią atmosferą bei šiek tiek papasakos apie dabartines savo gyvenimo veiklas. Roberto Carlosas taip pat pasidalins savo spėjimais apie artėjančią Ballon d’Or apdovanojimų ceremoniją bei netrukus įvyksiančius Madrido „Real“ ekipos mačus. Klausykitės šio intervio įrašo arba skaitykite šį įtraukiantį interviu ir bent kiek geriau pažinsite lengedinį kairiojo krašto gynėją.
Skaitykite šią interviu santrauką kitomis kalbomis:
Labas rytas. Dabar mes esame Madride. Kaip žinai, aš dirbu kaip Madrido „Real“ ambasadorius. Savaitgalį keliausime į Seviliją, tada į Bragą ir po to - į Barseloną. Tai mums svarbi savaitė.
Guillem Balagué:
Pirmiausią kalbėsime apie turbūt svarbiausią šių metų susitikimą. Ar galima taip vadinti? Ar tikrai „Clásico“ yra pats svarbiausias metų susitikimas?
Roberto Carlos:
Nesakyčiau, kad tai yra pats svarbiausias, nes kiekvienos sezono rungtynės yra svarbios tokiam klubui kaip Madrido „Real“, bet akivaizdu, kad šios rungtynės nulems ateinančio sezono eigą. Tokio tipo mačas visuomet motyvuoja žaidėjus ir leidžia parodyti savo žaidimą gražiausiomis spalvomis.
Guillem Balagué:
Ar norėtum dabar žaisti tokias rungtynes? Ar galima sugrįžti į tuos laikais, kai žaisdavai „El Clásico“? Ar patiktų tau tai?
Roberto Carlos:
Būtų nuostabu, pabandykim.
Guillem Balagué:
Kur galėtume pradėti? Galbūt su tavo pelnytais įvarčiais? Tu pelnei tris įvarčius per „Clásico“, taip?
Roberto Carlos:
Taip, tris įvarčius. Pirmasis buvo pelnytas čia, „Santiago Bernabeu“ stadione. Antrasis buvo pelnytas iš už baudos aikštelės ribų, o trečiasis… Leisk prisiminti… Irgi buvo pergalingose rungtynėse prieš „Barcelona“ - Zizou perdavė kamuolį ir įmušiau įvartį.
Guillem Balagué:
Pastebėjau, kad pelnei vieną įvartį „Camp Nou“, o kitą „Santiago Bernabeu“.
Roberto Carlos:
Taip.
Guillem Balagué:
Du nuostabūs įvarčiai. Bet trečiasis… tai buvo įvartis į savus vartus.
Roberto Carlos:
Ne, tai nebuvo įvartis į savo vartus. Tai buvo perdavimas, skirtas Samueliui Eto ir aš žiūrėjau į jį ir nemačiau, kad Ikeras artėjo. Galiausiai abu buvome sutelkę visą dėmesį į kamuolį ir tada Eto… Kaip čia pasakius, aš jau buvau beveik vartuose, bet Eto pelnė šį įvartį.
Guillem Balagué:
Gerai, tuomet neskaičiuosime šio įvarčio.
Roberto Carlos:
Tokių mes neskaičiuojame kaip įvarčių į savo vartus.
Guillem Balagué:
Tobula. Kokius prisiminimus tau sugrąžina „Clásico“? Kai tu galvoji apie šias rungtynes, apie ką galvoji daugiausiai: išėjimą ant vejos, sirgalių keliamą garsą, jaudulį? Apie ką tu pirmiausiai pagalvoji?
Roberto Carlos:
Visko po truputį. Tokio lygio mačams turi ruoštis kone visą savaitę, net jeigu tavęs laukia „Čempionų“ lygos rungtynės. Kai rungtynės vyksta su „Barcelona“, motyvacija visuomet būna kitokia. Pasiruošimas yra kitoks. Daug lengviau, kai žaidžiame „Santiago Bernabéu“, o kai rungtynės vyksta Barselonoje, pasiruošimas būna dar kitoks, nes niekada nežinai, kaip „Barcelona“ futbolininkai žais. Ar jie labiau puls, ar daugiau bandys gintis? Ar jie kontroliuos kamuolį, ar atiduos tau ir leis kurtis progas? Žaisti prieš „Barcelona“ visada buvo sudėtinga. Tai visuomet buvo komplikuotas varžovas ir dėl šios priežasties mes nesame laimėję daug kartų išvykoje ir esame pasiekę kur kas daugiau pergalių namuose - „Santiago Bernabeu“ stadione. Per vienuoliką sezonų, kai aš žaidžiau, pralaimėjome vos kartą. Tai buvo neįtikėtinos Ronaldinho rungtynės. Pameni?
Guillem Balagué:
Mhm.
Roberto Carlos:
Tai namuose mes laimime lengvai, bet laimėti išvykoje visuomet buvo komplikuota užduotis. Bet pasiruošimas yra labai specialus. Aš esu iš tų laikų, kai Luisas Figo žaidė už „Barcelona“ ekipą ir aš ruošiausi labai daug. Negalėjau miegoti, nes galvojau, kaip reikės įmušti jam įvartį. Man tai buvo labai sudėtinga, nes Figo buvo svarbiausias savo laikų žaidėjas.
Guillem Balagué:
Ta diena, kai sužinojai, jog jis keliasi į Madridą… Tikriausiai buvo palengvėjimas, taip?
Roberto Carlos:
Aš visada sakau, kad esu labai dėkingas mūsų prezidentui Don Florentino Perezui, jog pasirašė Figo ir jis atvyko žaisti kartu su manimi.
Guillem Balagué:
Sakai, kad prisimeni Ronaldinho žaidimą. Mes visi tai pamename. Galvojau, kad tu turi labai selektyvius prisiminimus ir pameni tik gerus įvykius. Bet jeigu tu atsimeni viską, tai turbūt irgi pameni tą kartą, kai buvai išvarytas iš aikštelės?
Roberto Carlos:
Man atrodo, kad buvau du kartus išvarytas iš aikštelės Barselonoje. Kartą 6-ą rungtynių minutę ir kartą 20-ą. Teisingai?
Guillem Balagué:
Mhm.
Roberto Carlos:
Tada aš tikrai nesupratau priežasties, kodėl? Aš ruošiausi visą savaitę tokio lygio rungtynėms. Aš nežinau, kaip atrodo teisėjų pasiruošimas tokioms lemiamoms rungtynėms ar situacijoms, kai reiškia išvaryti žaidėją, nesušvilpti vienuolikos metrų baudinio? Bet mes visi esame žmonės, neturiu nieko prieš teisėjus, kurie išvarė mane. Dabar, kai sutinku daugelį iš jų per „Čempionų“ lygos ar „La Liga“ varžybas, jie manęs atsiprašo. Aš sutariu su visais gerai, nes galų gale tai buvo sprendimai, kurių tuo metu nesupratau, bet… Tokiose rungtynės kaip „El Clásico“, kuo mažiau teisėjas yra matomas, tuo tik geriau. Visi mato žaidėjo klaidą, kuris šioms rungtynės ruošėsi savaitę, ir po to buvo išvarytas 6-ą ar 20-ą rungtynių minutę. Kartais yra geriau tiesiog pasikalbėti su žaidėju ir nepriimti tokių rezonansinių sprendimų lemiamose rungtynėse. Ir būdavo tokių teisėjų, kurie norėdavo būti kur kas svarbesni nei žaidėjai, ir man tai niekad nepatiko.
Guillem Balagué:
Norėtum, tai yra supratimas iš teisėjo pusės, nes tai yra išskirtinės rungtynės. Logiška, kad tavo galva keliauja tūkstančio kilometrų per valandą greičiu, o tavo širdies ritmas neatsilieka. Ir jeigu tokio kalibro sprendimas, kaip žaidėjo išvarymas duodant antrą geltoną kortelę už protestavimą, yra priimamas, jis turėtų būti labai gerai apgalvotas.
Roberto Carlos:
Tai aišku. Ir tai nebuvo situacija, kai buvo akivaizdi įvarčio mušimo situacija. Tai buvo šoninės situacijos ar konfrontacijos, kurias žaidėjai ir teisėjai supranta skirtingai. Nėra daug teisėjų, kurie sėkmingai susidoroja su tokios svarbos ir kokybės rungtynėmis. Yra ir tokių, kurie mielai „pavarys“ ant tavo komandos, nei tiesiog pasikalbės su žaidėju. Leisk žaidėjui atsiprašyti už pražangą ar kokį kitą netyčinį epizodą. Manau, kad futbolas tampa vis geresniu. Kai aš žaidžiau, aš labai kentėjau dėl savo greičio. Aš ieškodavau galimybių, bet vis tiek geriausias sprendimas visuomet būdavo žaisti su Brazilijos rinktine arba žaidimas „El Clásico“. Man žaisti tokio lygio rungtynes, laimėti „Čempionų“ lygą ir tapti Pasaulio čempionu buvo svajonė. Tokie potyriai yra kur kas vertesni nei raudona kortelė.
Guillem Balagué:
Taigi, tu sakai, kad „El Clásico“ metu turi žinoti, kaip valdyti savo emocijas? Turbūt tai buvo lengviau padaryti, kai tapai vyresniu. Dabar žaidėjai yra jaunesni. Turbūt yra žaidėjų, kurie visiškai nesugeba su tuo susitvarkyti? Tikriausiai susidūrei net su keliais tokiais, tiek „Barcelona“, tiek Madrido „Real“ ekipose.
Roberto Carlos:
Taip, nes kaip ir sakiau prieš tai - šios rungtynės yra išskirtinės. Tokia pat situacija yra ir su žaidėjo pasiruošimu. Kai kalba pakrypsta apie teisėjų pasiruošimą, tai aš dar kartą pasikartosiu, jog nežinau, kaip tai vyksta, bet tokio lygio rungtynėse tau reikia padaryti šou. Žiūrovai ateina pamatyti įvarčius ir įdomius smūgius. Viskas, kas yra susiję su Madrid - Barça, Barça - Madrid, turi būti atlikti labai gerai, nes žinai, kad visi žiūrės šias rungtynes. Už tai žmonės ir moka pinigus, nes tikisi pamatyti gerus žaidėjus, kurių karjeros CV yra mažų mažiausiai įspūdingi. Tai yra labai svarbus mačas žaidėjams ir visa tai juos paveikia. Daugelis nori pamatyti Madrid - Barça rungtynes, nes daugeliui žiūrovų tai yra svarbiausios rungtynės. Visgi ne žaidėjams ir kitiems klubo nariams. Jie žino, kad sezono likimas yra išsprendžiamas namų rungtynėse prieš kitas dėl titulo kovojančias komandas. Juk galų gale, vienos „Real“ - „Barcelona“ rungtynės nenuspręs viso sezono. Sezono likimas yra sprendžiamas rungtynėse, kuriose komandos gali atimti iš tavęs taškus išvykose ar net namuose.
Guillem Balagué:
Tu turi daug talentingų draugų, bet yra vienas pažįstamas, kuris mane labai žavi. Turiu omenyje tavo draugystę su Davidu Beckhamu. Tu nekalbėjai angliškai, o jis nekalbėjo ispaniškai. Net ir žinant šias detales - jūs turėjote nuostabų ryšį. Papasakok mums šiek tiek daugiau apie Davidą, jūsų draugystę, bei susipažinimą su „El Clásico“. Nežinau, ar apie šias rungtynes turėjai jam pasakoti kažkaip kitaip. Kaip tas pokalbis atrodė?
Roberto Carlos:
Mano draugystė su Davidu… Daug žmonių apie tai žino ir matė neseniai pasirodžiusiame dokumentiniame seriale. Kai kalba pasisuka apie skirtingas mūsų kalbas… Mes tiesiog pasižiūrėję vienas į kitą žinojome, ką reikia daryti. Tai yra tikra draugystė. Kai jis pasirašė sutartį su Madrido „Real“, man atrodo, kad buvai vienas iš pirmųjų, kuris pasitiko ir pasveikino jį. Tiesą pasakius, jis yra vienas iš geriausių mano kada nors turėtų draugų ir matytų futbolo žaidėjų. Daug kas sakė, kad Beckhamas mums buvo tik kaip prekinis ženklas, bet jis mums buvo kur kas daugiau. Tai buvo pavyzdys, lyderis ir tiesiog nuostabus žmogus. Ir daugelis žmonių nežino tikrojo Davido Beckhamo. Man pasisekė, kad turėjau galimybę būti greta jo tokį ilgą laiką - tiek treniruojantis Madride, tiek ir namuose su jo šeima. Tai yra nuostabi draugystė dviejų žmonių, kuriū kultūros yra visiškai skirtingos. Kai tik aš jį pamatau Madride, gerą žinoti, jog Davidas yra laimingas. Dabar jis yra Majamio „Inter“ prezidentas, bet jis vis tiek yra mano draugas. Niekada pirmiau negalvosiu apie jį kaip žaidėją, investuotoją ar prezidentą. Matau Davidą kaip draugą. Man tai kelia daug emocijų, kai pagalvoju, kiek man rūpi jo sėkme ir kad taip pat apie mane galvoja Davidas.
Guillem Balagué:
Dabar dar vienas anglas, kurio kalibras irgi yra aukštas, tačiau asmenybė kiek kitokia. Kalbame apie Jude Bellingham’ą, kuris būdamas vos 20-ies metų amžiaus Madride sukėlė tikrą audrą. Jau dabar sirgaliai skanduoja jo vardą. Ar tave nustebino, jog šis žaidėjai taip greitai adaptavosi prie naujos aplinkos? Ką man galėtum apie jį papasakoti?
Roberto Carlos:
Užsienio žaidėjų adaptacija šiame klube yra išskirtinė. Madrido „Real“ buvau nuo 1996-ųjų metų ir jie mane pasitiko išskėstomis rankomis - Fernando Hierro, Fernando Redondo, Manolo Sanchís, Paco Buyo ir daugelis kitų. Mano laiku mes padarėme tą patį su Seedorfu, Mijatovićiumi ir kitais. Dabar aš esu ambasadorius ir mes taip pat pasitikome Rodrygo, Vini, Jude, Courtois. Taip pasitikome tiek jaunų žaidėjų, kurie į klubą atvyko pirmą kartą ir nežinojo klubo mentaliteto. Mes darome jų gyvenimus lengvesniais. Mes paaiškinime Madrido „Real“ kultūrą, jog mes čia esame tik laimėti ir taip leidžiame greičiau adaptuotis. Leidžiame naujokams klausytis veteranų. Bellinghamas demonstruoja tai, koks jis iš tiesų yra. Jis yra modernus anglas - puikus futbolininkas ir žmogus, norintis mokytis. Dar visai neseniai jis viename iš interviu sakė, jog su mūsų marškinėliais nori žaisti dar 15 metų. Mums, klubo senbuviams, yra malonumas girdėti tokius žodžius iš jauno žaidėjo, turinčio neįtikėtiną potencialą ir asmenybę. Jis prisitaikė labai greitai. Manau Madrido klubo fanai yra labai patenkinti juo. Jūs tik pažiūrėkite, kiek mačų jis žaidė, tiek ir buvo geriausias rungtynių žaidėjas. Bet negalime pamiršti, kad čia, Madrido „Real“ komandoje, mes negyvename tik dėl vieno žaidėjo pastangų. Madrido „Real“ mes laimime ir pralaimime kartu, bet visuomet yra vienas žaidėjas, kuris kelia kartelę komandos viduje su geru įvarčiu ar perdavimu. Tai yra kažkas, kas padaro Madrido „Real“ unikaliu. Mes dirbame kartu, kad padarytume mūsų fanus laimingais. Tai yra neįtikėtinas klubas.
Guillem Balagué:
Roberto, ar manai, kad Jude’as yra panašus į Zidaną? Juk jis kartais žaidžia kaip Zidanas, taip?
Roberto Carlos:
Kiekvienas turi savo žaidimo stilių. Pavyzdžiui, aš esu panašus į Marcelo, bet jis turi kur kas daugiau kokybės. Jeigu aš būčiau demonstravęs Marcelo kokybę, aš būčiau buvęs geriausiu pasaulio žaidėju daugelį metų. Bet Bellingham’as… Tiesą pasakius - nežinau. Jis turi dalelytę visų žaidėjų. Galbūt jis žaidžia šiek tiek kai Zizou, kartais labiau panašu į Raul’į. Mąstymas primena Fernando Redondo. Aš visada sakau, kad kiekvieno žaidėjo stilius yra unikalus. Būtent dėl to manau, kad Bellingham’e yra dalelytė visų žaidėjų. Jis turi nuostabius sugebėjimus.
Guillem Balagué:
Kitoje pusėje, Barselonoje, matome Robertą Lewandowskį. Neaišku, ar jis žais, bet jeigu žais, būtent šis puolėjas bus didžiausia grėsmė varžovų komandoje, taip?
Roberto Carlos:
Galbūt, galbūt. Tiesą pasakius, yra žaidėjai, yra klubai ir yra rungtynės. Visame šiame reikale yra daug kintamųjų. Geras pastebėjimas apie kiekvieną žaidėją, ypač Madrido ekipoje, yra toks, kad kiekvienose rungtynėse jie laimi vis daugiau. Tik pažiūrėkite, kaip jie žaidžia. Jie vis dar vietos, kur augti, kai kalbame apie šių jaunų vyrukų žaidimo detales. Prisimenu, kai atvykau į Madridą 1996-1997-aisiais metais. Norėjau iš karto žaisti visose rungtynėse, norėjau žaisti aukščiausiu lygiu. Dabar jie žino, kad auga kiekvienose rungtynėse ir akivaizdu, kad svarbių mačų metu galima matyti kiekvieno tokio žaidėjo individualius sugebėjimus.
Guillem Balagué:
Kur dabar matai Barcą? Kartais atrodo, kad rezultatai neatitinka žaidimo vaizdo ir yra kiek geresni, nei turėtų būti. Bet atrodo logiška, kad jie vis dar yra lentelės viršuje.
Roberto Carlos:
Visada bus svarbus varžovas, kuris žaidžia gerai arba blogai. Jie turi savo istoriją. Tia yra visame pasaulyje gerbiamas klubas. Sunku apie tai kalbėti iš išorės. Matome naujienų portaluose, kad jie turi daug problemų su traumomis. Mums tai nepatinka. Panaši situacija nutiko ir „Real“ su Militão, Courtois ir Vini, kuris neseniai iškrito dėl lūžio. Dabar jis jau žaidžia ir po truputį grįžta į savo geriausią formą. „Barcelona“ visuomet bus mūsų varžovas ir šis klubas nusipelno daug pagarbos.
Guillem Balagué:
Girdėjau, kai labai teigiamai kalbėjai apie „Premier“ lygą. Bent jau manai, kad seki šią lygą. Kas tau joje taip patinka?
Roberto Carlos:
Rungtynių atmosfera, nes fanai labai gerai įsitraukia į rungtynes. Nesvarbu, ar tai yra „Liverpool“, „Chelsea“, „United“, „City“ ar bet kuri kita komanda - žiūrovai visada yra labai aktyvūs. Dar labai svarbu yra informacijos sklaida, kai apie tai kalba ir buvę komandos žaidėjai ar kiti žmonės, kurie palaiko savo ekipas. Jie padaro produktą, kuris yra toks mišinys tarp žurnalistikos ir buvusių žaidėjų komentarų. Tai man labai patinka. Vien dėl to ir dėl fanų per pertrauką… Prieš rungtynes, tarp kėlinių, po rungtynių. Jie tiesiog geriau supranta futbolą. Ekspertai dalinasi savo pastabomis. Vieni labiau iš vidaus, kiti kiek labiau iš išorės ir tai leidžia matyti daugiau. Trumpai sakant, „Premier“ lyga yra būtent tai, apie ką turėtų būti modernus futbolas. Čia yra visko, šiek tiek vaizdų iš tribūnų, pokalbiai iš rūbinės, atmosferos garsai bei futbolo entuziastų mintys. Mes irgi bandome daryti kažką panašaus Ispanijoje ir man tai labai patinka.
Guillem Balagué:
Gera žinoti, kai žmogus iš vidaus, toks legendinis futbolininkas kaip tu, supranta, kad futbolas yra šou. Viskas yra dalis produkto, mes ir patys esame dalis minėto šou.
Roberto Carlos:
Taip…
Guillem Balagué:
Ir…
Roberto Carlos:
Tęsk.
Guillem Balagué:
Norėjau paklausti, kai kalba pakrypsta apie žaidimą. Kaip manai, kas padaro Anglijos „Premier“ lygą kitokią nuo Ispanijos lygos? Kokie yra didžiausi skirtumai?
Roberto Carlos:
Manau, kad buvo labai didelė futbolo evoliucija Anglijos futbole. Prisimenu Anglijos futbolo rinktinę, kuri žaidimą grindė tik schematiniu puolimu. Dabar matome žaidėjus, kontroliuojančius perdavimus, žaidžiančius aukštu intensyvumu ir maksimaliu greičiu. Man tai labai patinka. Tai yra kažkas, apie ką ilgą laiką sukosi ispaniškas futbolas - intensyvumas ir progos pelnyti įvarčius. Neskaitant kelių mačų ir statistikos protokolų… Aš nelabai tikiu statistika. Mums nesvarbu, ar rezultatas yra 1-0 or 0-1. Įvyko didelis pokytis per pastaruosius kelis metus ir dabar fanai eina į stadionus norėdami matyti savo dievukus, kurie muša vieną įvartį po kito. Tai yra modernaus futbolo evoliucija.
Guillem Balagué:
Anglijos futbolo lygoje yra žaidžiamas net kelių skirtingų stilistikų futbolas. Klopp’o stilius nėra toks pat kaip Guardiolos. Mikelio Artetos nėra toks pat kaip Ange’s „Tottenhame“. Kuris stilius tau patinka labiausiai?
Roberto Carlos:
Ancelotti. Jeigu pažiūrėsite į Kloppo vadovaujamą „Liverpool“, jų žaidimo stilius yra labai panašus į Madrido „Real“. Jaunesni treneriai yra labiau gynybiniai, jie žaidžia labiau prieš puolimą. Kai kalbame apie labiau patyrusius trenerius, jiems tai nerūpi. Tokie treneriai leidžia komandai žaisti paprastą futbolą ir kai kažkas nutinka ne to, greitai pakeičia futbolą į gynybinį. Tai priklauso nuo kiekvieno trenerio, bet manau, kad čia, Madride, mes esam aukščiausiame lygyje. Ancelotti laimi labai daug rungtynių. Jis yra vienas iš pergalingų trenerių, nes jis nėra trumparegis. Jis nesako, kad laimėsime 2-0 dėl to ar to. Jis ruošia savo komanda sakydamas, kad jeigu laimėsime, žaidimo nekeisime, bet jeigu pralaiminėsime, darysime tokius ir tokius pokyčius ir jo komanda tai puikiai žino. Tai, iš mano patirties, yra geros atmosferos dalis.
Guillem Balagué:
Ar buvai arti prisijungimo prie „Aston Villa“?
Roberto Carlos:
Kažkada senai, kai man buvo 20 ar 21 metai. Mes pradėjome su „Aston Villa“, kai aš turėjau pagal planą žaisti Brazilijos futbolo rinktinėje. Ir tada „Chelsea“ 2007-aisiais, kai palikau Madridą. Turėjau galimybę žaisti Anglijoje ir kalbėjau su Abramovičiumi apie šią situaciją. Mes nesusitarėme dėl mažų detalių. Bet taip, „Aston Villa“ ir „Chelsea“ buvo tie klubai, kurie domėjosi manimi.
Guillem Balagué:
Ar tu žiūri į centro gynėjus ir jų progresą „Premier“ lygoje? Ar yra žaidėjai, kurie tau atrodo įdomūs?
Roberto Carlos:
Visi jie. Bet nė vienas iš jų nėra toks į puolima orientuotas, kokie buvome mes su Cafu. Yra daug skirtingų centro gynėjų tipų, tiek kairėje, tiek ir dešinėje. Kai kurios komandos turi labiau į puolimą orientuotus gynėjus, kai kurios - labiau į gynybą, bet nėra nei vieno, kuris būtų būtent kaip Roberto Carlosas. Jei visi yra geri, daugelis žaidžia už nacionalines komandas, bet buvo vienas žaidėjas kairėje pusėje iš Anglijos rinktinės…
Guillem Balagué:
Trippier.
Roberto Carlos:
Būtent. Mes galime matyti evoliuciją. Aš nesugebėčiau žaisti dešinėje, bet moderniame futbole Trippieras gali žaisti ir kairėje, ir dešinėje. Ir jis taip pat turi nuostabius asmenybės bruožus. Visi „full-back’ai“ yra labai geri. Tikiuosi, kad jie man atsiųs padėkos žinute dėkodami, kad kalbu apie juos, nes jeigu kalbu apie kai kuriuos ir pamirštu paminėti kitus, gausiu nemažai žinučių, kad jų nemėgstų.
Guillem Balagué:
Man įdomu sužinoti, ką tu manai apie šį teiginį. Pavyzdžiui, Cancelo, kuris logiškai priklauso Mančesterio „City“, dabar yra Barselonoje.Jis yra vienas iš jų gynėjų, kuris atakos metu tampa saugu. Kartais jis nueina į centro poziciją ir net tampa „devintuoju“ numeriu. Tu ir žaisdavai panašiai. Tu buvai trejetukas, bet kartais žaisdavai kaip „wingeris“, kartais centre, o kartais ir baudos aikštelėje. Ar būtum kažkaip prisitaikęs ir keitės savo žaidimo bruožą, ar būtum norėjęs žaisti taip pat, kai būdamas gynėjų gali tapti ir saugu bei žaisti nemažai su kamuoliu?
Roberto Carlos:
Ne, aš buvau tragiškas su kamuoliu. Dėl to aš pasuodavau Zizou, Beckhamui ar Figo. Aš žaidžiau daug be kamuolio. Marcelo mėgo žaisti kaip full-backas, kaip saugas ir kaip krašto puolėjas. Mano darbas buvo spausti varžovų saugus ir leisti kraštams bėgti, nes man patiko žaisti be kamuolio.
Guillem Balagué:
Pažiūrėkime į Ballon-d’Or apdovanojimus, kurie įvyks spalio 30-ą dieną. Čia yra du aiškūs favoritai - Messi ir Haalandas. Kam šį prizą duotum tu?
Roberto Carlos:
Sunku kažką pasakyti, nes net jeigu ir aš kažką pasakysiu, tai nieko nepakeis. Tai nėra mano sprendimas. Aš galiu pareikšti savo nuomonę, kadangi abu yra geri žaidėjai - tiek Messi, tiek Haalandas. Tegul geriausias laimi. Messi visada bus Messi. Jis nustato ribas ir tikslus visiems jauniems futbolininkams, kurie nori mėgautis žaidimo baudos aikštelėje. Leo visada gaus dėmesio, o Haalandas nustato tuos pačius tikslus ir lygį Mančesterio „City“ komandai. Visgi to nepavyko padaryti žaidžiant už Norvegijos rinktinę - viskas dėl to mačo su Ispanija. Bet Haalandas yra modernus puolėjas, labai stiprus, kuris muša daug įvarčių. Jeigu kažkas nori matyti įvarčius „Premier“ lygoje, jie žiūri „City“ rungtynes. Bus įdomu žiūrėti šią jaunystės ir patirties dvikovą. Tegul geriausias laimi.
Guillem Balagué:
Kiek kartu tavęs yra klausę apie tą laisvą smūgį rungtynėse su Prancūzija 1997-aisiais metais?
Roberto Carlos:
Labai daug kartų.
Guillem Balagué:
Prisimenu, kai su tavim apie tai kalbėjome labai išsamiai. Mes praleidome mažiausiai 45 minutes kalbėdami tik apie šį smūgį. Iš viso to, ką pasakojai man, man labiausiai įstrigo tai, kaip tu nusprendei pasistatyti kamuolį.
Roberto Carlos:
Taip.
Guillem Balagué:
Papasakok apie tai dar kartą.
Roberto Carlos:
Viskas priklauso nuo treniruočių, vaikai tai irgi gali išmokti. Tai nieko neturi bendro. Svarbiausi dalykai yra tavo atraminė koja ir pats smūgis. Tu muši kamuolį taip, kaip pats to nori. Aš visada pasistatau kamuolį su vožtuvu į mano pusę, nes galvojo, kad taip kamuolys juda prieš pat vartininką. Bet klausimai visuomet yra tokie patys - kaip aš tai padariau? Nežinau. Tai buvo palaiminta diena.
Guillem Balagué:
Ar bandei kada nors tai pakartoti? Ar pavyko?
Roberto Carlos:
Bandžiau daugelį kartų ir pakartoti nepavyko.
Guillem Balagué:
Įdomu. Ar yra koks mokslinis darbas, kuris paaiškintų, kaip tai įvyko? Galbūt yra kažkoks logiškas paaiškinimas, kad jauni žaidėjai galėtų bandyti tai patys pakartoti?
Roberto Carlos:
Ne. Girdėjau, kad yra daug žmonių, kurie bando remtis mokslu, kai bando aiškinti, ką ten padarė kamuolys, kaip aš stačiau atraminę koją, apie kairės kojos judesius. Bet ten buvau tik aš ir aš įmušiau tą įvartį. Aš pats nežinau, kokiu būdu tai įvyko, todėl ir mokslas to nepaaiškins. Mačiau daug nuotraukų ir vaizdo įrašo, ką tada padarė kamuolys. Jis skrido taip aukštai virš gyvatvorės. Manau, kad ir vėjas man šiek tiek padėjo pelnyti šį įvartį.
Guillem Balagué:
Tai ir yra futbolo grožis. Tai yra didelė paslaptis ir būtent dėl to mes dar iki dabar apie šį smūgį kalbame.
Roberto Carlos:
Toks yra tas futbolas. Tai yra specialus sportas ir mes, žmonės, iš to uždirbantys pinigus, išmokstame naujus dalykus kiekvieną dieną. Futbolas yra unikalus.
Guillem Balagué:
Toks sportininkas kaip tu, kuris kartais leisdavo vedinas intuicijos ir daugelį kartų tiesiog prisitaikęs prie naujos situacijos, kuris turėjo kiek mažiau akademinės patirties ir daugiau talento žaidė sėkmingai. Ar nemanai, kad dabar toks jaunimo vystymo būdas yra apleistas?
Roberto Carlos:
Gali būti, daug kas priklauso nuo trenerių. Mačiau tai, kai žaidžiau Madride, net ir mano laikais. Yra trenerių, kurie labai mėgsta taktikas. Yra ir tokių, kuriems fizinė jėga yra svarbiau už techniką. Kiekvienas yra individualus. Kiekvienas turi savo supratimą. Nemanau, kad Madridas kada pasikeis vien dėl savo klubo istorijos. Žaisti kiek švelniau, kiek labiau į gynybą - tai ne mūsų stilius. Kiekvienas klubas ir kiekvienas treneris turi savo žaidimo filosofiją ir aš pažįstų šį klubą labai gerai. Aš čia dirbu ir žinau, kad neprarasime šios modernaus futbolo idėjos su driblingais, greičiu, kirtimais. Taip bus dėl to, kad publika nori matyti šou ir čia Bernabeu viskas yra kitaip.
Guillem Balagué:
Tavo komandos draugai nuo tų laikų, kai dar su jais žaidei, dabar tapo svarbių sprendimų priėmėjais. Kalbėkime tik apie trenerius. Kaip manai, kas turi nemažai šansų būti sėkmingais treneriais? Aišku, Zidanas jau dabar yra triumfą atnešęs treneris. Ar tave tai nustebino?
Roberto Carlos:
Visai ne. Kai Zizou žaidė, jis buvo labai ramus ir išmoko daug iš skirtingų rungtynių. Ir be abejo, kaip treneris, jis turi daug geros istorijos. „Čempionų“ lyga, „La Liga“, „Super“ taurė, Interkontinentinė taurė. Manęs visai nenustebino, kad Zizou buvo pavyzdys tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jis žinojo, kaip būti rūbinės lyderiu. Ir manau, kad jo patirtis su Ancelotti tikrai padėjo. Dėl to reikia gerbti ir jį kaip trenerį. Manau, kad taip buvo puiki kombinacija, leidusi Zizou laimėti tiek titulų.
Guillem Balagué:
Kas dar? Raúlis?
Roberto Carlos:
Raúlis yra gerame kelyje su Castilla. Jis gerai žino klubo istoriją, jis tapo čempionu ten. Vienintelis kartas, kai Madridas laimėjo Jaunimo taurę, tai įvyko su Raúliu. Ir jis dabar moko „Real“ jaunimo komandą, kaip reikia pozicionuoti save aikštelėje ir už jos ribų. Jis yra geras žmogus ir treneris, kuris bus labai sėkmingas, nes visuomet nori ir mėgsta laimėti.
Guillem Balagué:
Mums turbūt nepavyks įtikinti Figo tapti treneriu?
Roberto Carlos:
Ne, geriau nekalbėkime apie Luisą, nes Luisas yra labiau… Jis labiau panašus į mane - esame per vidurį.
Guillem Balagué:
Na tu irgi kurį laiką treniravai. Kas tau labiau patiko? Treniravimas ar darbas ofise? O gal ambasadoriaus darbas?
Roberto Carlos:
Darbas ambasadoriumi yra labiausiai įdomus. Dirbu daugiau nei kai žaidžiau. Tada būdavo dvi valandos treniruočių ir rungtynės savaitgalį. Dabar pradedu darbo dieną 8 valandą ryte ir visą dieną stebiu telefoną, kur galbūt būsiu pakviestas į kažkokį renginį, kuriame turėsiu reprezentuoti Madrido „Real“. Dažnai apie tai juokauju, bet man patinka būti Madrido klubo ambasadoriumi, kalbėti apie komandos istoriją, keliauti su klubu. Tenka fotografuoti nuotraukas, kurių nepadaro Emilio. Tai yra didelis malonumas ir aš esu labai dėkingas mūsų prezidentui, kad pasikvietė mane čia.
Guillem Balagué:
Mes taip turime Ronaldo kaip klubo savininką ir prezidentą. Ar galėjai tai įsivaizduoti?
Roberto Carlos:
Iš dviejų, Cruzeiro ir Valladolid. Taip, visada mačiau Rony kaip prezidentą, nes jis save pozicionuoja kaip prezidentą. Aikštėje jis visuomet buvo numeris vienas, o už aikštės po truputį tobulėja tiek su Cruzeiro, tiek su Valladolid, net ir žinant tai, kad komanda yra antrajame divizione. Jis jau dabar įpučia naujų įdėjų - moderumą ir savo patirtį. Naujo stadiono statybos, modernus sporto miestas. Trumpai tariant… Rony yra išskirtinis.
Guillem Balagué:
Su Ronaldo kartu laimėjote Pasaulio taurę ir tas triumfo finale jausmas… Kai jis nutinka, logiška, kad tai džiaugsmo antplūdis. Bet kai meta eina, tu iš tiesų supranti, koks nuostabus tai buvo jausmas, tiesa?
Roberto Carlos:
Taip. Kai nustoji žaisti futbolą, tada tu supranti, kiek tu esi padaręs. Vakar aš kalbėjau su draugu Madride ir jis manęs daug klausė apie tai, koks yra jausmas laimėti „Čempionų“ lygą, Pasaulio taurę, Interkontinentinę taurę. Ir aš jam paaiškinau, kad kai tu esi aktyvus, ir tą dabar matau savo žaidėjuose, tu esi tiesiog susikaupęs į futbolo žaidimą. Bet kai nustoji žaisti, tu pažiūri atgal per visą savo karjerą ir matai žaistų rungtynių skaičių, pergalių ir pralaimėjimų skaičių, kiek titulų esi laimėjęs ir pralaimėjęs. Futbolininko gyvenimas yra įdomus ir, kaip aš sakau, tai jau yra titulo laimėjimas. Aš visada sakau, kad man pasisekė, jog galėjau tiek metų žaisti už savo šalies rinktinę - penkis kartus Pasaulio čempionai ir taip pat žaisti už Madridą. Madride visuomet yra tas turnyras („Čempionų“ lyga). Iki tol buvo 32-eji metai be čempionų titulo jame ir 1996, 1997 ir 1998 mes laimėjome. Tokie dalykai man atneša džiaugsmą. Galimybė vilkėti žaliai geltonus marškinėlius ir, be abejo, nešioti Madrido „Real“ emblemą ant savo krūtinės, kas nėra labai lengva.
Guillem Balagué:
Nežinau, ar tau bus lengva pasirinkti, kuo tu labiausiai didžiuojiesi? Tai, kaip tu viską pasiekei? Gero futbolininko reputacija, kažkuris įvartis ar titulas? Kuo labiausiai didžiuojiesi?
Roberto Carlos:
Jeigu aš būčiau pelnęs tą įvartį, kurį Mijatovičius pelnė „Čempionų“ lygos finale… Ar pameni? Aš smūgiavau į vartus, bet gynėjai lietė kamuolį ir Mijatovičius pelnė įvartį. Manau, kad šis momentas paliko žymę mano karjeroje. Aišku, yra tas pasas, kurį atlikau Zizou bei buvimas Pasaulio čempionais su mano komanda. Bet aš galėjau tai padaryti du kartus. Mes pralaimėjome Prancūzijai 1998-aisiais metais. Tu niekada nekalbi apie savo geriausius momentus. Daug lengviau prisiminti dalykus, kuriuos pralaimėjai, nei tai - ką laimėjai. Bet istorija yra čia. Manau, kad įsiminė viskas, ką patyriau savo gyvenime. Aišku, kad prisimenu tuos didžiuosius momentus, bet tuo pat metu jaučiu liūdesį dėl pralaimėjimo 1998-aisiais, kad neįmušiau prieš Juve „Čempionų“ lygos finale. Bet visą kita yra gerai. Turėti galimybę žaisti su geriausiais, būti treniruotam geriausių, pažinti pasaulį ir patį futbolą. Taip pat didžiuojuos, kad žmonės mane gerbė ir taip mylėjo. Tai yra geri dalykai. Neturiu jokio kartėlio dėl nieko ir esu labai laimingas, kad galėjau gyventi 27-erius savo karjeros metus vien tik apsuptas gerų žmonių.
Guillem Balagué:
Kai su tavimi kalbu, man visuomet atrodo, kad tai, ką darai, yra ne darbas, o tavo aistra futbolui. Tu vis dar turi nemažai aistros šiam žaidimui. Sulig šia nata, sveikinimai Roberto ir buvo labai malonu pasikalbėti.
Roberto Carlos:
Man taip pat. Futbolas mane išmokė daugelio pamokų. Ir tie, kurie pažinojo Roberto Carlosą nuo pradžių iki dabar, visados žino, kad aš žaidžiau dėl fanų. Dariau tai dėl žmonių, kurie ateidavo mane palaikyti ir mėgavosi mano žaidimu aikštelėje.
Guillem Balagué:
Tu esi legenda!
Roberto Carlos:
Ačiū tau labai, tu taip pat!
Guillem Balagué:
Roberto, futbolas susideda iš daugelio detalių, bet viena iš skaudžiausių yra traumos, kurios baigia sezonus ar net daugiau. Mes ką tik matėme, kad Naymaras daugiau nebežais šį sezoną ir kad jo trauma yra labai rimta. Kai tu išgirdai šias naujienas, tu buvai šokiruotas, ar ne?
Roberto Carlos:
Manau, kad kai pradėjome kalbėti apie futbolą, mes šiek tiek kalbėjome apie traumas, kurias turi Courtois, Militão ir kiti žaidėjai, taip pat ir iš „Barcelona“ ekipos. Tai mums sukelia daug širdgėlos. Ir visgi per Brazilijos ir Urugvajus rungtynes, Neymaras patiria traumą. Vienas iš geriausių žaidėjų patiria trauma. Ir kodėl? Aikštelės nėra geros. Tokio lygio futbolininkai žaidžia daug rungtynių, daug keliauja. Messi taip pat patyrė traumą žaisdamas už Majamio „Inter“ vos prieš kelias dienas. Cristiano Ronaldo savimi labai rūpinasi, bet jis taip pat turi problemų su raumenų skausmais. Bet kai kalba pasisuka apie Neymarą, jis patyrė traumą dėl to, kad ne taip pastatė koją dėl prastos aikštės kokybės, dėl nuovargio. Kartais vienas judesys, ypač dideliame greityje, gali tave sulaužyti. Vienintelis dalykas, į ką jis dabar gali koncentruotis, yra ką tik gimusi dukrytė. Manau, kad jis dabar bus laimingas su šeima. Yra minusų, bet yra ir pliusų. Jis patyrė traumą ir dabar gali nežaisti 6 ar net 8 mėnesius. Bet tuo pat metu jo šeima Neymarą palaikys ir duos jėgų, kad šis sugrįžtų kaip įmanoma greičiau, nes futbolui reikia jo.
Guillem Balagué:
Paklausiu tavęs dar vieno klausimo apie artėjantį „Clásico“. Noriu sužinoti, kaip tu viską matai. Koks manai bus rezultatas? Dabar atrodo, kad Madrido „Real“, „Barça“ ir Madrido „Atlético“ kovoja dėl titulo. Kitos kovos irgi bus svarbios, bet ką manai būtent apie šį „Clásico“?
Roberto Carlos:
Situacija yra komplikuota abejoms komandoms. Jeigu rungtynės būtų žaidžiamos „Bernabeu“, aš tau pasakyčiau rezultatą, kuris gal turėtų kiek reikšmės, bet dabar rungtynės vyks Barselonoje. Pamatysime, kokiame režime dabar yra komanda ir kaip sekėsi „Barcelona“ futbolininkams atsigauti per šią savaitę su puse. Prieš rungtynes Barselonoje mes turime susitikimą Bragoje, Portugalijoje. Jie taip pat turi svarbias „Čempionų“ lygos rungtynes. Kitaip sakant, be abejo, kai į rungtynes ateini kaip lygos lyderis, turi šiokį tokį pranašumą. Bet „Clásico“ yra labai lygus. Daug kas priklausys nuo motyvacijos būtent tuo momentu. Esu tikras, kad bus puikios rungtynės ir mes keliaujame su maksimaliais tikslais, kad žaisime gerai. Ar išvykoje bus sunku žaisti? Taip, bet jiems laimėti taip pat bus sudėtinga. Bus labai įdomios rungtynės.
Guillem Balagué:
Ačiū, Roberto.
Roberto Carlos:
Ačiū tau taip pat.
Norėtume padėkoti Roberto Carlosui ir Guillemui Balagué už šį įdomų interviu ir mūsų partneriui 1XBIT, kur galima gauti išskirtinį naujoko pasiūlymą, jeigu bus panaudotas mūsų 1XBIT promo kodas, kai kursites naują paskyrą.
Interviu su Roberto Carlos
Legendinis Roberto Carlosas buvo mūsų specialusis svečias SBD suvažiavimo Barselonoje metu. Jis pasidalino savo futbolo istorijomis su mumis, o visą interviu atliko Guillemas Balague. Šiame įdomiame pokalbyje Guillemas Balague ne tik klaus apie šlovingiausius Roberto Carloso karjeros metus, bet taip pat nori sužinoti pastarojo pastebėjimus apie dabartinius futbolo pasaulio įvykius. Carlosas mums leis prisiminti legendinį laisvąjį smūgį 1997-aisiais, kuris jo paties buvo atliktas į Prancūzijos rinktinės vartus. Jis taip pat kalbės apie anksčiau Madrido „Real“ ekipoje buvusią atmosferą bei šiek tiek papasakos apie dabartines savo gyvenimo veiklas. Roberto Carlosas taip pat pasidalins savo spėjimais apie artėjančią Ballon d’Or apdovanojimų ceremoniją bei netrukus įvyksiančius Madrido „Real“ ekipos mačus. Klausykitės šio intervio įrašo arba skaitykite šį įtraukiantį interviu ir bent kiek geriau pažinsite lengedinį kairiojo krašto gynėją.
Skaitykite šią interviu santrauką kitomis kalbomis:
Guillem Balagué:
Labas rytas, Roberto Carlosai, kur dabar esame?
Roberto Carlos:
Labas rytas. Dabar mes esame Madride. Kaip žinai, aš dirbu kaip Madrido „Real“ ambasadorius. Savaitgalį keliausime į Seviliją, tada į Bragą ir po to - į Barseloną. Tai mums svarbi savaitė.
Guillem Balagué:
Pirmiausią kalbėsime apie turbūt svarbiausią šių metų susitikimą. Ar galima taip vadinti? Ar tikrai „Clásico“ yra pats svarbiausias metų susitikimas?
Roberto Carlos:
Nesakyčiau, kad tai yra pats svarbiausias, nes kiekvienos sezono rungtynės yra svarbios tokiam klubui kaip Madrido „Real“, bet akivaizdu, kad šios rungtynės nulems ateinančio sezono eigą. Tokio tipo mačas visuomet motyvuoja žaidėjus ir leidžia parodyti savo žaidimą gražiausiomis spalvomis.
Guillem Balagué:
Ar norėtum dabar žaisti tokias rungtynes? Ar galima sugrįžti į tuos laikais, kai žaisdavai „El Clásico“? Ar patiktų tau tai?
Roberto Carlos:
Būtų nuostabu, pabandykim.
Guillem Balagué:
Kur galėtume pradėti? Galbūt su tavo pelnytais įvarčiais? Tu pelnei tris įvarčius per „Clásico“, taip?
Roberto Carlos:
Taip, tris įvarčius. Pirmasis buvo pelnytas čia, „Santiago Bernabeu“ stadione. Antrasis buvo pelnytas iš už baudos aikštelės ribų, o trečiasis… Leisk prisiminti… Irgi buvo pergalingose rungtynėse prieš „Barcelona“ - Zizou perdavė kamuolį ir įmušiau įvartį.
Guillem Balagué:
Pastebėjau, kad pelnei vieną įvartį „Camp Nou“, o kitą „Santiago Bernabeu“.
Roberto Carlos:
Taip.
Guillem Balagué:Du nuostabūs įvarčiai. Bet trečiasis… tai buvo įvartis į savus vartus.
Roberto Carlos:
Ne, tai nebuvo įvartis į savo vartus. Tai buvo perdavimas, skirtas Samueliui Eto ir aš žiūrėjau į jį ir nemačiau, kad Ikeras artėjo. Galiausiai abu buvome sutelkę visą dėmesį į kamuolį ir tada Eto… Kaip čia pasakius, aš jau buvau beveik vartuose, bet Eto pelnė šį įvartį.
Guillem Balagué:
Gerai, tuomet neskaičiuosime šio įvarčio.
Roberto Carlos:
Tokių mes neskaičiuojame kaip įvarčių į savo vartus.
Guillem Balagué:
Tobula. Kokius prisiminimus tau sugrąžina „Clásico“? Kai tu galvoji apie šias rungtynes, apie ką galvoji daugiausiai: išėjimą ant vejos, sirgalių keliamą garsą, jaudulį? Apie ką tu pirmiausiai pagalvoji?
Roberto Carlos:
Visko po truputį. Tokio lygio mačams turi ruoštis kone visą savaitę, net jeigu tavęs laukia „Čempionų“ lygos rungtynės. Kai rungtynės vyksta su „Barcelona“, motyvacija visuomet būna kitokia. Pasiruošimas yra kitoks. Daug lengviau, kai žaidžiame „Santiago Bernabéu“, o kai rungtynės vyksta Barselonoje, pasiruošimas būna dar kitoks, nes niekada nežinai, kaip „Barcelona“ futbolininkai žais. Ar jie labiau puls, ar daugiau bandys gintis? Ar jie kontroliuos kamuolį, ar atiduos tau ir leis kurtis progas? Žaisti prieš „Barcelona“ visada buvo sudėtinga. Tai visuomet buvo komplikuotas varžovas ir dėl šios priežasties mes nesame laimėję daug kartų išvykoje ir esame pasiekę kur kas daugiau pergalių namuose - „Santiago Bernabeu“ stadione. Per vienuoliką sezonų, kai aš žaidžiau, pralaimėjome vos kartą. Tai buvo neįtikėtinos Ronaldinho rungtynės. Pameni?
Guillem Balagué:
Mhm.
Roberto Carlos:
Tai namuose mes laimime lengvai, bet laimėti išvykoje visuomet buvo komplikuota užduotis. Bet pasiruošimas yra labai specialus. Aš esu iš tų laikų, kai Luisas Figo žaidė už „Barcelona“ ekipą ir aš ruošiausi labai daug. Negalėjau miegoti, nes galvojau, kaip reikės įmušti jam įvartį. Man tai buvo labai sudėtinga, nes Figo buvo svarbiausias savo laikų žaidėjas.
Guillem Balagué:
Ta diena, kai sužinojai, jog jis keliasi į Madridą… Tikriausiai buvo palengvėjimas, taip?
Roberto Carlos:
Aš visada sakau, kad esu labai dėkingas mūsų prezidentui Don Florentino Perezui, jog pasirašė Figo ir jis atvyko žaisti kartu su manimi.
Guillem Balagué:
Sakai, kad prisimeni Ronaldinho žaidimą. Mes visi tai pamename. Galvojau, kad tu turi labai selektyvius prisiminimus ir pameni tik gerus įvykius. Bet jeigu tu atsimeni viską, tai turbūt irgi pameni tą kartą, kai buvai išvarytas iš aikštelės?
Roberto Carlos:
Man atrodo, kad buvau du kartus išvarytas iš aikštelės Barselonoje. Kartą 6-ą rungtynių minutę ir kartą 20-ą. Teisingai?
Guillem Balagué:
Mhm.
Roberto Carlos:
Tada aš tikrai nesupratau priežasties, kodėl? Aš ruošiausi visą savaitę tokio lygio rungtynėms. Aš nežinau, kaip atrodo teisėjų pasiruošimas tokioms lemiamoms rungtynėms ar situacijoms, kai reiškia išvaryti žaidėją, nesušvilpti vienuolikos metrų baudinio? Bet mes visi esame žmonės, neturiu nieko prieš teisėjus, kurie išvarė mane. Dabar, kai sutinku daugelį iš jų per „Čempionų“ lygos ar „La Liga“ varžybas, jie manęs atsiprašo. Aš sutariu su visais gerai, nes galų gale tai buvo sprendimai, kurių tuo metu nesupratau, bet… Tokiose rungtynės kaip „El Clásico“, kuo mažiau teisėjas yra matomas, tuo tik geriau. Visi mato žaidėjo klaidą, kuris šioms rungtynės ruošėsi savaitę, ir po to buvo išvarytas 6-ą ar 20-ą rungtynių minutę. Kartais yra geriau tiesiog pasikalbėti su žaidėju ir nepriimti tokių rezonansinių sprendimų lemiamose rungtynėse. Ir būdavo tokių teisėjų, kurie norėdavo būti kur kas svarbesni nei žaidėjai, ir man tai niekad nepatiko.
Guillem Balagué:
Norėtum, tai yra supratimas iš teisėjo pusės, nes tai yra išskirtinės rungtynės. Logiška, kad tavo galva keliauja tūkstančio kilometrų per valandą greičiu, o tavo širdies ritmas neatsilieka. Ir jeigu tokio kalibro sprendimas, kaip žaidėjo išvarymas duodant antrą geltoną kortelę už protestavimą, yra priimamas, jis turėtų būti labai gerai apgalvotas.
Roberto Carlos:
Tai aišku. Ir tai nebuvo situacija, kai buvo akivaizdi įvarčio mušimo situacija. Tai buvo šoninės situacijos ar konfrontacijos, kurias žaidėjai ir teisėjai supranta skirtingai. Nėra daug teisėjų, kurie sėkmingai susidoroja su tokios svarbos ir kokybės rungtynėmis. Yra ir tokių, kurie mielai „pavarys“ ant tavo komandos, nei tiesiog pasikalbės su žaidėju. Leisk žaidėjui atsiprašyti už pražangą ar kokį kitą netyčinį epizodą. Manau, kad futbolas tampa vis geresniu. Kai aš žaidžiau, aš labai kentėjau dėl savo greičio. Aš ieškodavau galimybių, bet vis tiek geriausias sprendimas visuomet būdavo žaisti su Brazilijos rinktine arba žaidimas „El Clásico“. Man žaisti tokio lygio rungtynes, laimėti „Čempionų“ lygą ir tapti Pasaulio čempionu buvo svajonė. Tokie potyriai yra kur kas vertesni nei raudona kortelė.
Guillem Balagué:
Taigi, tu sakai, kad „El Clásico“ metu turi žinoti, kaip valdyti savo emocijas? Turbūt tai buvo lengviau padaryti, kai tapai vyresniu. Dabar žaidėjai yra jaunesni. Turbūt yra žaidėjų, kurie visiškai nesugeba su tuo susitvarkyti? Tikriausiai susidūrei net su keliais tokiais, tiek „Barcelona“, tiek Madrido „Real“ ekipose.
Roberto Carlos:
Taip, nes kaip ir sakiau prieš tai - šios rungtynės yra išskirtinės. Tokia pat situacija yra ir su žaidėjo pasiruošimu. Kai kalba pakrypsta apie teisėjų pasiruošimą, tai aš dar kartą pasikartosiu, jog nežinau, kaip tai vyksta, bet tokio lygio rungtynėse tau reikia padaryti šou. Žiūrovai ateina pamatyti įvarčius ir įdomius smūgius. Viskas, kas yra susiję su Madrid - Barça, Barça - Madrid, turi būti atlikti labai gerai, nes žinai, kad visi žiūrės šias rungtynes. Už tai žmonės ir moka pinigus, nes tikisi pamatyti gerus žaidėjus, kurių karjeros CV yra mažų mažiausiai įspūdingi. Tai yra labai svarbus mačas žaidėjams ir visa tai juos paveikia. Daugelis nori pamatyti Madrid - Barça rungtynes, nes daugeliui žiūrovų tai yra svarbiausios rungtynės. Visgi ne žaidėjams ir kitiems klubo nariams. Jie žino, kad sezono likimas yra išsprendžiamas namų rungtynėse prieš kitas dėl titulo kovojančias komandas. Juk galų gale, vienos „Real“ - „Barcelona“ rungtynės nenuspręs viso sezono. Sezono likimas yra sprendžiamas rungtynėse, kuriose komandos gali atimti iš tavęs taškus išvykose ar net namuose.
Guillem Balagué:
Tu turi daug talentingų draugų, bet yra vienas pažįstamas, kuris mane labai žavi. Turiu omenyje tavo draugystę su Davidu Beckhamu. Tu nekalbėjai angliškai, o jis nekalbėjo ispaniškai. Net ir žinant šias detales - jūs turėjote nuostabų ryšį. Papasakok mums šiek tiek daugiau apie Davidą, jūsų draugystę, bei susipažinimą su „El Clásico“. Nežinau, ar apie šias rungtynes turėjai jam pasakoti kažkaip kitaip. Kaip tas pokalbis atrodė?
Roberto Carlos:
Mano draugystė su Davidu… Daug žmonių apie tai žino ir matė neseniai pasirodžiusiame dokumentiniame seriale. Kai kalba pasisuka apie skirtingas mūsų kalbas… Mes tiesiog pasižiūrėję vienas į kitą žinojome, ką reikia daryti. Tai yra tikra draugystė. Kai jis pasirašė sutartį su Madrido „Real“, man atrodo, kad buvai vienas iš pirmųjų, kuris pasitiko ir pasveikino jį. Tiesą pasakius, jis yra vienas iš geriausių mano kada nors turėtų draugų ir matytų futbolo žaidėjų. Daug kas sakė, kad Beckhamas mums buvo tik kaip prekinis ženklas, bet jis mums buvo kur kas daugiau. Tai buvo pavyzdys, lyderis ir tiesiog nuostabus žmogus. Ir daugelis žmonių nežino tikrojo Davido Beckhamo. Man pasisekė, kad turėjau galimybę būti greta jo tokį ilgą laiką - tiek treniruojantis Madride, tiek ir namuose su jo šeima. Tai yra nuostabi draugystė dviejų žmonių, kuriū kultūros yra visiškai skirtingos. Kai tik aš jį pamatau Madride, gerą žinoti, jog Davidas yra laimingas. Dabar jis yra Majamio „Inter“ prezidentas, bet jis vis tiek yra mano draugas. Niekada pirmiau negalvosiu apie jį kaip žaidėją, investuotoją ar prezidentą. Matau Davidą kaip draugą. Man tai kelia daug emocijų, kai pagalvoju, kiek man rūpi jo sėkme ir kad taip pat apie mane galvoja Davidas.
Guillem Balagué:
Dabar dar vienas anglas, kurio kalibras irgi yra aukštas, tačiau asmenybė kiek kitokia. Kalbame apie Jude Bellingham’ą, kuris būdamas vos 20-ies metų amžiaus Madride sukėlė tikrą audrą. Jau dabar sirgaliai skanduoja jo vardą. Ar tave nustebino, jog šis žaidėjai taip greitai adaptavosi prie naujos aplinkos? Ką man galėtum apie jį papasakoti?
Roberto Carlos:
Užsienio žaidėjų adaptacija šiame klube yra išskirtinė. Madrido „Real“ buvau nuo 1996-ųjų metų ir jie mane pasitiko išskėstomis rankomis - Fernando Hierro, Fernando Redondo, Manolo Sanchís, Paco Buyo ir daugelis kitų. Mano laiku mes padarėme tą patį su Seedorfu, Mijatovićiumi ir kitais. Dabar aš esu ambasadorius ir mes taip pat pasitikome Rodrygo, Vini, Jude, Courtois. Taip pasitikome tiek jaunų žaidėjų, kurie į klubą atvyko pirmą kartą ir nežinojo klubo mentaliteto. Mes darome jų gyvenimus lengvesniais. Mes paaiškinime Madrido „Real“ kultūrą, jog mes čia esame tik laimėti ir taip leidžiame greičiau adaptuotis. Leidžiame naujokams klausytis veteranų. Bellinghamas demonstruoja tai, koks jis iš tiesų yra. Jis yra modernus anglas - puikus futbolininkas ir žmogus, norintis mokytis. Dar visai neseniai jis viename iš interviu sakė, jog su mūsų marškinėliais nori žaisti dar 15 metų. Mums, klubo senbuviams, yra malonumas girdėti tokius žodžius iš jauno žaidėjo, turinčio neįtikėtiną potencialą ir asmenybę. Jis prisitaikė labai greitai. Manau Madrido klubo fanai yra labai patenkinti juo. Jūs tik pažiūrėkite, kiek mačų jis žaidė, tiek ir buvo geriausias rungtynių žaidėjas. Bet negalime pamiršti, kad čia, Madrido „Real“ komandoje, mes negyvename tik dėl vieno žaidėjo pastangų. Madrido „Real“ mes laimime ir pralaimime kartu, bet visuomet yra vienas žaidėjas, kuris kelia kartelę komandos viduje su geru įvarčiu ar perdavimu. Tai yra kažkas, kas padaro Madrido „Real“ unikaliu. Mes dirbame kartu, kad padarytume mūsų fanus laimingais. Tai yra neįtikėtinas klubas.
Guillem Balagué:
Roberto, ar manai, kad Jude’as yra panašus į Zidaną? Juk jis kartais žaidžia kaip Zidanas, taip?
Roberto Carlos:
Kiekvienas turi savo žaidimo stilių. Pavyzdžiui, aš esu panašus į Marcelo, bet jis turi kur kas daugiau kokybės. Jeigu aš būčiau demonstravęs Marcelo kokybę, aš būčiau buvęs geriausiu pasaulio žaidėju daugelį metų. Bet Bellingham’as… Tiesą pasakius - nežinau. Jis turi dalelytę visų žaidėjų. Galbūt jis žaidžia šiek tiek kai Zizou, kartais labiau panašu į Raul’į. Mąstymas primena Fernando Redondo. Aš visada sakau, kad kiekvieno žaidėjo stilius yra unikalus. Būtent dėl to manau, kad Bellingham’e yra dalelytė visų žaidėjų. Jis turi nuostabius sugebėjimus.
Guillem Balagué:
Kitoje pusėje, Barselonoje, matome Robertą Lewandowskį. Neaišku, ar jis žais, bet jeigu žais, būtent šis puolėjas bus didžiausia grėsmė varžovų komandoje, taip?
Roberto Carlos:
Galbūt, galbūt. Tiesą pasakius, yra žaidėjai, yra klubai ir yra rungtynės. Visame šiame reikale yra daug kintamųjų. Geras pastebėjimas apie kiekvieną žaidėją, ypač Madrido ekipoje, yra toks, kad kiekvienose rungtynėse jie laimi vis daugiau. Tik pažiūrėkite, kaip jie žaidžia. Jie vis dar vietos, kur augti, kai kalbame apie šių jaunų vyrukų žaidimo detales. Prisimenu, kai atvykau į Madridą 1996-1997-aisiais metais. Norėjau iš karto žaisti visose rungtynėse, norėjau žaisti aukščiausiu lygiu. Dabar jie žino, kad auga kiekvienose rungtynėse ir akivaizdu, kad svarbių mačų metu galima matyti kiekvieno tokio žaidėjo individualius sugebėjimus.
Guillem Balagué:
Kur dabar matai Barcą? Kartais atrodo, kad rezultatai neatitinka žaidimo vaizdo ir yra kiek geresni, nei turėtų būti. Bet atrodo logiška, kad jie vis dar yra lentelės viršuje.
Roberto Carlos:
Visada bus svarbus varžovas, kuris žaidžia gerai arba blogai. Jie turi savo istoriją. Tia yra visame pasaulyje gerbiamas klubas. Sunku apie tai kalbėti iš išorės. Matome naujienų portaluose, kad jie turi daug problemų su traumomis. Mums tai nepatinka. Panaši situacija nutiko ir „Real“ su Militão, Courtois ir Vini, kuris neseniai iškrito dėl lūžio. Dabar jis jau žaidžia ir po truputį grįžta į savo geriausią formą. „Barcelona“ visuomet bus mūsų varžovas ir šis klubas nusipelno daug pagarbos.
Guillem Balagué:
Girdėjau, kai labai teigiamai kalbėjai apie „Premier“ lygą. Bent jau manai, kad seki šią lygą. Kas tau joje taip patinka?
Roberto Carlos:
Rungtynių atmosfera, nes fanai labai gerai įsitraukia į rungtynes. Nesvarbu, ar tai yra „Liverpool“, „Chelsea“, „United“, „City“ ar bet kuri kita komanda - žiūrovai visada yra labai aktyvūs. Dar labai svarbu yra informacijos sklaida, kai apie tai kalba ir buvę komandos žaidėjai ar kiti žmonės, kurie palaiko savo ekipas. Jie padaro produktą, kuris yra toks mišinys tarp žurnalistikos ir buvusių žaidėjų komentarų. Tai man labai patinka. Vien dėl to ir dėl fanų per pertrauką… Prieš rungtynes, tarp kėlinių, po rungtynių. Jie tiesiog geriau supranta futbolą. Ekspertai dalinasi savo pastabomis. Vieni labiau iš vidaus, kiti kiek labiau iš išorės ir tai leidžia matyti daugiau. Trumpai sakant, „Premier“ lyga yra būtent tai, apie ką turėtų būti modernus futbolas. Čia yra visko, šiek tiek vaizdų iš tribūnų, pokalbiai iš rūbinės, atmosferos garsai bei futbolo entuziastų mintys. Mes irgi bandome daryti kažką panašaus Ispanijoje ir man tai labai patinka.
Guillem Balagué:
Gera žinoti, kai žmogus iš vidaus, toks legendinis futbolininkas kaip tu, supranta, kad futbolas yra šou. Viskas yra dalis produkto, mes ir patys esame dalis minėto šou.
Roberto Carlos:
Taip…
Guillem Balagué:
Ir…
Roberto Carlos:
Tęsk.
Guillem Balagué:
Norėjau paklausti, kai kalba pakrypsta apie žaidimą. Kaip manai, kas padaro Anglijos „Premier“ lygą kitokią nuo Ispanijos lygos? Kokie yra didžiausi skirtumai?
Roberto Carlos:
Manau, kad buvo labai didelė futbolo evoliucija Anglijos futbole. Prisimenu Anglijos futbolo rinktinę, kuri žaidimą grindė tik schematiniu puolimu. Dabar matome žaidėjus, kontroliuojančius perdavimus, žaidžiančius aukštu intensyvumu ir maksimaliu greičiu. Man tai labai patinka. Tai yra kažkas, apie ką ilgą laiką sukosi ispaniškas futbolas - intensyvumas ir progos pelnyti įvarčius. Neskaitant kelių mačų ir statistikos protokolų… Aš nelabai tikiu statistika. Mums nesvarbu, ar rezultatas yra 1-0 or 0-1. Įvyko didelis pokytis per pastaruosius kelis metus ir dabar fanai eina į stadionus norėdami matyti savo dievukus, kurie muša vieną įvartį po kito. Tai yra modernaus futbolo evoliucija.
Guillem Balagué:
Anglijos futbolo lygoje yra žaidžiamas net kelių skirtingų stilistikų futbolas. Klopp’o stilius nėra toks pat kaip Guardiolos. Mikelio Artetos nėra toks pat kaip Ange’s „Tottenhame“. Kuris stilius tau patinka labiausiai?
Roberto Carlos:
Ancelotti. Jeigu pažiūrėsite į Kloppo vadovaujamą „Liverpool“, jų žaidimo stilius yra labai panašus į Madrido „Real“. Jaunesni treneriai yra labiau gynybiniai, jie žaidžia labiau prieš puolimą. Kai kalbame apie labiau patyrusius trenerius, jiems tai nerūpi. Tokie treneriai leidžia komandai žaisti paprastą futbolą ir kai kažkas nutinka ne to, greitai pakeičia futbolą į gynybinį. Tai priklauso nuo kiekvieno trenerio, bet manau, kad čia, Madride, mes esam aukščiausiame lygyje. Ancelotti laimi labai daug rungtynių. Jis yra vienas iš pergalingų trenerių, nes jis nėra trumparegis. Jis nesako, kad laimėsime 2-0 dėl to ar to. Jis ruošia savo komanda sakydamas, kad jeigu laimėsime, žaidimo nekeisime, bet jeigu pralaiminėsime, darysime tokius ir tokius pokyčius ir jo komanda tai puikiai žino. Tai, iš mano patirties, yra geros atmosferos dalis.
Guillem Balagué:
Ar buvai arti prisijungimo prie „Aston Villa“?
Roberto Carlos:
Kažkada senai, kai man buvo 20 ar 21 metai. Mes pradėjome su „Aston Villa“, kai aš turėjau pagal planą žaisti Brazilijos futbolo rinktinėje. Ir tada „Chelsea“ 2007-aisiais, kai palikau Madridą. Turėjau galimybę žaisti Anglijoje ir kalbėjau su Abramovičiumi apie šią situaciją. Mes nesusitarėme dėl mažų detalių. Bet taip, „Aston Villa“ ir „Chelsea“ buvo tie klubai, kurie domėjosi manimi.
Guillem Balagué:
Ar tu žiūri į centro gynėjus ir jų progresą „Premier“ lygoje? Ar yra žaidėjai, kurie tau atrodo įdomūs?
Roberto Carlos:
Visi jie. Bet nė vienas iš jų nėra toks į puolima orientuotas, kokie buvome mes su Cafu. Yra daug skirtingų centro gynėjų tipų, tiek kairėje, tiek ir dešinėje. Kai kurios komandos turi labiau į puolimą orientuotus gynėjus, kai kurios - labiau į gynybą, bet nėra nei vieno, kuris būtų būtent kaip Roberto Carlosas. Jei visi yra geri, daugelis žaidžia už nacionalines komandas, bet buvo vienas žaidėjas kairėje pusėje iš Anglijos rinktinės…
Guillem Balagué:
Trippier.
Roberto Carlos:
Būtent. Mes galime matyti evoliuciją. Aš nesugebėčiau žaisti dešinėje, bet moderniame futbole Trippieras gali žaisti ir kairėje, ir dešinėje. Ir jis taip pat turi nuostabius asmenybės bruožus. Visi „full-back’ai“ yra labai geri. Tikiuosi, kad jie man atsiųs padėkos žinute dėkodami, kad kalbu apie juos, nes jeigu kalbu apie kai kuriuos ir pamirštu paminėti kitus, gausiu nemažai žinučių, kad jų nemėgstų.
Guillem Balagué:
Man įdomu sužinoti, ką tu manai apie šį teiginį. Pavyzdžiui, Cancelo, kuris logiškai priklauso Mančesterio „City“, dabar yra Barselonoje.Jis yra vienas iš jų gynėjų, kuris atakos metu tampa saugu. Kartais jis nueina į centro poziciją ir net tampa „devintuoju“ numeriu. Tu ir žaisdavai panašiai. Tu buvai trejetukas, bet kartais žaisdavai kaip „wingeris“, kartais centre, o kartais ir baudos aikštelėje. Ar būtum kažkaip prisitaikęs ir keitės savo žaidimo bruožą, ar būtum norėjęs žaisti taip pat, kai būdamas gynėjų gali tapti ir saugu bei žaisti nemažai su kamuoliu?
Roberto Carlos:
Ne, aš buvau tragiškas su kamuoliu. Dėl to aš pasuodavau Zizou, Beckhamui ar Figo. Aš žaidžiau daug be kamuolio. Marcelo mėgo žaisti kaip full-backas, kaip saugas ir kaip krašto puolėjas. Mano darbas buvo spausti varžovų saugus ir leisti kraštams bėgti, nes man patiko žaisti be kamuolio.
Guillem Balagué:
Pažiūrėkime į Ballon-d’Or apdovanojimus, kurie įvyks spalio 30-ą dieną. Čia yra du aiškūs favoritai - Messi ir Haalandas. Kam šį prizą duotum tu?
Roberto Carlos:
Sunku kažką pasakyti, nes net jeigu ir aš kažką pasakysiu, tai nieko nepakeis. Tai nėra mano sprendimas. Aš galiu pareikšti savo nuomonę, kadangi abu yra geri žaidėjai - tiek Messi, tiek Haalandas. Tegul geriausias laimi. Messi visada bus Messi. Jis nustato ribas ir tikslus visiems jauniems futbolininkams, kurie nori mėgautis žaidimo baudos aikštelėje. Leo visada gaus dėmesio, o Haalandas nustato tuos pačius tikslus ir lygį Mančesterio „City“ komandai. Visgi to nepavyko padaryti žaidžiant už Norvegijos rinktinę - viskas dėl to mačo su Ispanija. Bet Haalandas yra modernus puolėjas, labai stiprus, kuris muša daug įvarčių. Jeigu kažkas nori matyti įvarčius „Premier“ lygoje, jie žiūri „City“ rungtynes. Bus įdomu žiūrėti šią jaunystės ir patirties dvikovą. Tegul geriausias laimi.
Guillem Balagué:
Kiek kartu tavęs yra klausę apie tą laisvą smūgį rungtynėse su Prancūzija 1997-aisiais metais?
Roberto Carlos:
Labai daug kartų.
Guillem Balagué:
Prisimenu, kai su tavim apie tai kalbėjome labai išsamiai. Mes praleidome mažiausiai 45 minutes kalbėdami tik apie šį smūgį. Iš viso to, ką pasakojai man, man labiausiai įstrigo tai, kaip tu nusprendei pasistatyti kamuolį.
Roberto Carlos:
Taip.
Guillem Balagué:
Papasakok apie tai dar kartą.
Roberto Carlos:
Viskas priklauso nuo treniruočių, vaikai tai irgi gali išmokti. Tai nieko neturi bendro. Svarbiausi dalykai yra tavo atraminė koja ir pats smūgis. Tu muši kamuolį taip, kaip pats to nori. Aš visada pasistatau kamuolį su vožtuvu į mano pusę, nes galvojo, kad taip kamuolys juda prieš pat vartininką. Bet klausimai visuomet yra tokie patys - kaip aš tai padariau? Nežinau. Tai buvo palaiminta diena.
Guillem Balagué:
Ar bandei kada nors tai pakartoti? Ar pavyko?
Roberto Carlos:
Bandžiau daugelį kartų ir pakartoti nepavyko.
Guillem Balagué:
Įdomu. Ar yra koks mokslinis darbas, kuris paaiškintų, kaip tai įvyko? Galbūt yra kažkoks logiškas paaiškinimas, kad jauni žaidėjai galėtų bandyti tai patys pakartoti?
Roberto Carlos:
Ne. Girdėjau, kad yra daug žmonių, kurie bando remtis mokslu, kai bando aiškinti, ką ten padarė kamuolys, kaip aš stačiau atraminę koją, apie kairės kojos judesius. Bet ten buvau tik aš ir aš įmušiau tą įvartį. Aš pats nežinau, kokiu būdu tai įvyko, todėl ir mokslas to nepaaiškins. Mačiau daug nuotraukų ir vaizdo įrašo, ką tada padarė kamuolys. Jis skrido taip aukštai virš gyvatvorės. Manau, kad ir vėjas man šiek tiek padėjo pelnyti šį įvartį.
Guillem Balagué:
Tai ir yra futbolo grožis. Tai yra didelė paslaptis ir būtent dėl to mes dar iki dabar apie šį smūgį kalbame.
Roberto Carlos:
Toks yra tas futbolas. Tai yra specialus sportas ir mes, žmonės, iš to uždirbantys pinigus, išmokstame naujus dalykus kiekvieną dieną. Futbolas yra unikalus.
Guillem Balagué:
Toks sportininkas kaip tu, kuris kartais leisdavo vedinas intuicijos ir daugelį kartų tiesiog prisitaikęs prie naujos situacijos, kuris turėjo kiek mažiau akademinės patirties ir daugiau talento žaidė sėkmingai. Ar nemanai, kad dabar toks jaunimo vystymo būdas yra apleistas?
Roberto Carlos:
Gali būti, daug kas priklauso nuo trenerių. Mačiau tai, kai žaidžiau Madride, net ir mano laikais. Yra trenerių, kurie labai mėgsta taktikas. Yra ir tokių, kuriems fizinė jėga yra svarbiau už techniką. Kiekvienas yra individualus. Kiekvienas turi savo supratimą. Nemanau, kad Madridas kada pasikeis vien dėl savo klubo istorijos. Žaisti kiek švelniau, kiek labiau į gynybą - tai ne mūsų stilius. Kiekvienas klubas ir kiekvienas treneris turi savo žaidimo filosofiją ir aš pažįstų šį klubą labai gerai. Aš čia dirbu ir žinau, kad neprarasime šios modernaus futbolo idėjos su driblingais, greičiu, kirtimais. Taip bus dėl to, kad publika nori matyti šou ir čia Bernabeu viskas yra kitaip.
Guillem Balagué:
Tavo komandos draugai nuo tų laikų, kai dar su jais žaidei, dabar tapo svarbių sprendimų priėmėjais. Kalbėkime tik apie trenerius. Kaip manai, kas turi nemažai šansų būti sėkmingais treneriais? Aišku, Zidanas jau dabar yra triumfą atnešęs treneris. Ar tave tai nustebino?
Roberto Carlos:
Visai ne. Kai Zizou žaidė, jis buvo labai ramus ir išmoko daug iš skirtingų rungtynių. Ir be abejo, kaip treneris, jis turi daug geros istorijos. „Čempionų“ lyga, „La Liga“, „Super“ taurė, Interkontinentinė taurė. Manęs visai nenustebino, kad Zizou buvo pavyzdys tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jis žinojo, kaip būti rūbinės lyderiu. Ir manau, kad jo patirtis su Ancelotti tikrai padėjo. Dėl to reikia gerbti ir jį kaip trenerį. Manau, kad taip buvo puiki kombinacija, leidusi Zizou laimėti tiek titulų.
Guillem Balagué:
Kas dar? Raúlis?
Roberto Carlos:
Raúlis yra gerame kelyje su Castilla. Jis gerai žino klubo istoriją, jis tapo čempionu ten. Vienintelis kartas, kai Madridas laimėjo Jaunimo taurę, tai įvyko su Raúliu. Ir jis dabar moko „Real“ jaunimo komandą, kaip reikia pozicionuoti save aikštelėje ir už jos ribų. Jis yra geras žmogus ir treneris, kuris bus labai sėkmingas, nes visuomet nori ir mėgsta laimėti.
Guillem Balagué:
Mums turbūt nepavyks įtikinti Figo tapti treneriu?
Roberto Carlos:
Ne, geriau nekalbėkime apie Luisą, nes Luisas yra labiau… Jis labiau panašus į mane - esame per vidurį.
Guillem Balagué:
Na tu irgi kurį laiką treniravai. Kas tau labiau patiko? Treniravimas ar darbas ofise? O gal ambasadoriaus darbas?
Roberto Carlos:
Darbas ambasadoriumi yra labiausiai įdomus. Dirbu daugiau nei kai žaidžiau. Tada būdavo dvi valandos treniruočių ir rungtynės savaitgalį. Dabar pradedu darbo dieną 8 valandą ryte ir visą dieną stebiu telefoną, kur galbūt būsiu pakviestas į kažkokį renginį, kuriame turėsiu reprezentuoti Madrido „Real“. Dažnai apie tai juokauju, bet man patinka būti Madrido klubo ambasadoriumi, kalbėti apie komandos istoriją, keliauti su klubu. Tenka fotografuoti nuotraukas, kurių nepadaro Emilio. Tai yra didelis malonumas ir aš esu labai dėkingas mūsų prezidentui, kad pasikvietė mane čia.
Guillem Balagué:
Mes taip turime Ronaldo kaip klubo savininką ir prezidentą. Ar galėjai tai įsivaizduoti?
Roberto Carlos:
Iš dviejų, Cruzeiro ir Valladolid. Taip, visada mačiau Rony kaip prezidentą, nes jis save pozicionuoja kaip prezidentą. Aikštėje jis visuomet buvo numeris vienas, o už aikštės po truputį tobulėja tiek su Cruzeiro, tiek su Valladolid, net ir žinant tai, kad komanda yra antrajame divizione. Jis jau dabar įpučia naujų įdėjų - moderumą ir savo patirtį. Naujo stadiono statybos, modernus sporto miestas. Trumpai tariant… Rony yra išskirtinis.
Guillem Balagué:
Su Ronaldo kartu laimėjote Pasaulio taurę ir tas triumfo finale jausmas… Kai jis nutinka, logiška, kad tai džiaugsmo antplūdis. Bet kai meta eina, tu iš tiesų supranti, koks nuostabus tai buvo jausmas, tiesa?
Roberto Carlos:
Taip. Kai nustoji žaisti futbolą, tada tu supranti, kiek tu esi padaręs. Vakar aš kalbėjau su draugu Madride ir jis manęs daug klausė apie tai, koks yra jausmas laimėti „Čempionų“ lygą, Pasaulio taurę, Interkontinentinę taurę. Ir aš jam paaiškinau, kad kai tu esi aktyvus, ir tą dabar matau savo žaidėjuose, tu esi tiesiog susikaupęs į futbolo žaidimą. Bet kai nustoji žaisti, tu pažiūri atgal per visą savo karjerą ir matai žaistų rungtynių skaičių, pergalių ir pralaimėjimų skaičių, kiek titulų esi laimėjęs ir pralaimėjęs. Futbolininko gyvenimas yra įdomus ir, kaip aš sakau, tai jau yra titulo laimėjimas. Aš visada sakau, kad man pasisekė, jog galėjau tiek metų žaisti už savo šalies rinktinę - penkis kartus Pasaulio čempionai ir taip pat žaisti už Madridą. Madride visuomet yra tas turnyras („Čempionų“ lyga). Iki tol buvo 32-eji metai be čempionų titulo jame ir 1996, 1997 ir 1998 mes laimėjome. Tokie dalykai man atneša džiaugsmą. Galimybė vilkėti žaliai geltonus marškinėlius ir, be abejo, nešioti Madrido „Real“ emblemą ant savo krūtinės, kas nėra labai lengva.
Guillem Balagué:
Nežinau, ar tau bus lengva pasirinkti, kuo tu labiausiai didžiuojiesi? Tai, kaip tu viską pasiekei? Gero futbolininko reputacija, kažkuris įvartis ar titulas? Kuo labiausiai didžiuojiesi?
Roberto Carlos:
Jeigu aš būčiau pelnęs tą įvartį, kurį Mijatovičius pelnė „Čempionų“ lygos finale… Ar pameni? Aš smūgiavau į vartus, bet gynėjai lietė kamuolį ir Mijatovičius pelnė įvartį. Manau, kad šis momentas paliko žymę mano karjeroje. Aišku, yra tas pasas, kurį atlikau Zizou bei buvimas Pasaulio čempionais su mano komanda. Bet aš galėjau tai padaryti du kartus. Mes pralaimėjome Prancūzijai 1998-aisiais metais. Tu niekada nekalbi apie savo geriausius momentus. Daug lengviau prisiminti dalykus, kuriuos pralaimėjai, nei tai - ką laimėjai. Bet istorija yra čia. Manau, kad įsiminė viskas, ką patyriau savo gyvenime. Aišku, kad prisimenu tuos didžiuosius momentus, bet tuo pat metu jaučiu liūdesį dėl pralaimėjimo 1998-aisiais, kad neįmušiau prieš Juve „Čempionų“ lygos finale. Bet visą kita yra gerai. Turėti galimybę žaisti su geriausiais, būti treniruotam geriausių, pažinti pasaulį ir patį futbolą. Taip pat didžiuojuos, kad žmonės mane gerbė ir taip mylėjo. Tai yra geri dalykai. Neturiu jokio kartėlio dėl nieko ir esu labai laimingas, kad galėjau gyventi 27-erius savo karjeros metus vien tik apsuptas gerų žmonių.
Guillem Balagué:
Kai su tavimi kalbu, man visuomet atrodo, kad tai, ką darai, yra ne darbas, o tavo aistra futbolui. Tu vis dar turi nemažai aistros šiam žaidimui. Sulig šia nata, sveikinimai Roberto ir buvo labai malonu pasikalbėti.
Roberto Carlos:
Man taip pat. Futbolas mane išmokė daugelio pamokų. Ir tie, kurie pažinojo Roberto Carlosą nuo pradžių iki dabar, visados žino, kad aš žaidžiau dėl fanų. Dariau tai dėl žmonių, kurie ateidavo mane palaikyti ir mėgavosi mano žaidimu aikštelėje.
Guillem Balagué:
Tu esi legenda!
Roberto Carlos:
Ačiū tau labai, tu taip pat!
Guillem Balagué:
Roberto, futbolas susideda iš daugelio detalių, bet viena iš skaudžiausių yra traumos, kurios baigia sezonus ar net daugiau. Mes ką tik matėme, kad Naymaras daugiau nebežais šį sezoną ir kad jo trauma yra labai rimta. Kai tu išgirdai šias naujienas, tu buvai šokiruotas, ar ne?
Roberto Carlos:
Manau, kad kai pradėjome kalbėti apie futbolą, mes šiek tiek kalbėjome apie traumas, kurias turi Courtois, Militão ir kiti žaidėjai, taip pat ir iš „Barcelona“ ekipos. Tai mums sukelia daug širdgėlos. Ir visgi per Brazilijos ir Urugvajus rungtynes, Neymaras patiria traumą. Vienas iš geriausių žaidėjų patiria trauma. Ir kodėl? Aikštelės nėra geros. Tokio lygio futbolininkai žaidžia daug rungtynių, daug keliauja. Messi taip pat patyrė traumą žaisdamas už Majamio „Inter“ vos prieš kelias dienas. Cristiano Ronaldo savimi labai rūpinasi, bet jis taip pat turi problemų su raumenų skausmais. Bet kai kalba pasisuka apie Neymarą, jis patyrė traumą dėl to, kad ne taip pastatė koją dėl prastos aikštės kokybės, dėl nuovargio. Kartais vienas judesys, ypač dideliame greityje, gali tave sulaužyti. Vienintelis dalykas, į ką jis dabar gali koncentruotis, yra ką tik gimusi dukrytė. Manau, kad jis dabar bus laimingas su šeima. Yra minusų, bet yra ir pliusų. Jis patyrė traumą ir dabar gali nežaisti 6 ar net 8 mėnesius. Bet tuo pat metu jo šeima Neymarą palaikys ir duos jėgų, kad šis sugrįžtų kaip įmanoma greičiau, nes futbolui reikia jo.
Guillem Balagué:
Paklausiu tavęs dar vieno klausimo apie artėjantį „Clásico“. Noriu sužinoti, kaip tu viską matai. Koks manai bus rezultatas? Dabar atrodo, kad Madrido „Real“, „Barça“ ir Madrido „Atlético“ kovoja dėl titulo. Kitos kovos irgi bus svarbios, bet ką manai būtent apie šį „Clásico“?
Roberto Carlos:
Situacija yra komplikuota abejoms komandoms. Jeigu rungtynės būtų žaidžiamos „Bernabeu“, aš tau pasakyčiau rezultatą, kuris gal turėtų kiek reikšmės, bet dabar rungtynės vyks Barselonoje. Pamatysime, kokiame režime dabar yra komanda ir kaip sekėsi „Barcelona“ futbolininkams atsigauti per šią savaitę su puse. Prieš rungtynes Barselonoje mes turime susitikimą Bragoje, Portugalijoje. Jie taip pat turi svarbias „Čempionų“ lygos rungtynes. Kitaip sakant, be abejo, kai į rungtynes ateini kaip lygos lyderis, turi šiokį tokį pranašumą. Bet „Clásico“ yra labai lygus. Daug kas priklausys nuo motyvacijos būtent tuo momentu. Esu tikras, kad bus puikios rungtynės ir mes keliaujame su maksimaliais tikslais, kad žaisime gerai. Ar išvykoje bus sunku žaisti? Taip, bet jiems laimėti taip pat bus sudėtinga. Bus labai įdomios rungtynės.
Guillem Balagué:
Ačiū, Roberto.
Roberto Carlos:
Ačiū tau taip pat.
Norėtume padėkoti Roberto Carlosui ir Guillemui Balagué už šį įdomų interviu ir mūsų partneriui 1XBIT, kur galima gauti išskirtinį naujoko pasiūlymą, jeigu bus panaudotas mūsų 1XBIT promo kodas, kai kursites naują paskyrą.